Savitarpio paramos draugija "Anoniminiai tabletininkai", kurie sveiksta nuo vaistų priklausomybės pagal 12-os žingsnių programą, siūlo paprastą priemonę darbui su savimi - klausimyną, kuris apima visus 12-ka žingsnių, ir kurį galima naudoti tiek individualiai, tiek su globojančiu asmeniu. Be abejo, geriau dirbti ne vienam. Nes šiame sveikimo procese kyla  daugybė klausimų, į kuriuos atsakyti po vieną vargiai pavyksta.
Kas yra globojantis asmuo (globėjas)? Savitarpio paramos draugijose naujiems nariams dažnai siūloma pasinaudoti labiau patyrusio nario patirtimi ir pagalba, žingsniuojant sveikimo keliu.
KLAUSIMYNĄ GALI PARSISIŲSTI, PASPAUDĘS ŽEMIAU ESANČIĄ NUORODĄ:
​ 

​

​https://www.lzinios.lt/Sveikata/antidepresantu-spastuose-kaip-nustoti-vartojus/263708

Šiame straipsnyje teigiama, kad, nepaisant gydomojo ir terapinio poveikio, vaistai visgi nėra nekenksmingi.
Kitaip sakant, vaistai - ne vanduo, kuris prateka, nepalikdamas žymių.
Todėl ir rinktis medikamentines priemones vertėtų labai atsakingai, apsvarstant pasirinkimų vertę šiandien ir jų vertę ateityje. 
Mes tikime, kad daugumoje ne ūmių atvejų psichiką veikiantys vaistai nesprendžia problemų.
Tačiau vanduo jų taip  pat nesprendžia.
Ir čia pat primename: yra situacijų, vietų ir ligų, kuomet vaistai yra būtini ir neišvengiami. Tačiau čia ne apie tai.
Tai apie ką?
Ogi apie neribotas žmogaus galimybes įvairiose sudėtingose ir net kritinėse situacijoje ieškoti išsigelbėjimo jėgų ir atramų savyje.

http://psichika.eu/blog/priklausomyb%C4%97-nuo-vaist%C5%B3-issivadavimo-galimyb%C4%97s/ 
"... ryte tabletė, per pietus, susinervinus, pavargus, vakare prieš miegą, naktį ar paryčiui" ir taip toliau...
Tačiau toks greitas, bet dažnai labai apgaulingas būsenų gerinimo ir problemų "sprendimo" būdas dažną iš mūsų atveda prie priklausomybės ir nebesusivokimo realybėje slenksčio.
Toks "nebesusivokimas" reiškia ne tik tai, kad žmogus apkvaitęs nuo vaistų šlitinėja pakampiais. Ne. Kur kas dažniau nuo vaistų priklausomo žmogaus neadekvatumas - tai problemų neigimas, nuolatinis nepasitenkinimas viskuo ir visur bei ligonio vaidmens puoselėjimas. 
Specialistai priklausomybės problemas padeda spręsti atitinkamais metodais, o anoniminėse priklausomų nuo vaistų asmenų grupėse galima pagalba vienas kitam. Prisijunk!
Grupė "Avilys" renkasi ketvirtadieniais 18.30-19.30 Šv. Kryžiaus namuose (L. Stuokos-Gucevičiaus g. 4, Vilnius)
​ 

Vieni žmonės netiki, kad įmanoma įklimpti į šitokią priklausomybę. O paskui - iš jos išsikapanoti. Kiti - iš pirmo sakinio supranta, apie ką kalba, ir susitapatina, nes ir jiems iki kaulų smegenų pažįstama ta klaiki beviltiškumo būsena, kuri įsiurbia tarytum vakuumas.
​Štai gyva istorija apie tai, kaip troškimas cheminėmis priemonėmis sukurti save ir pakeisti pasaulį veda į ligą ir vienatvę.
O dar svarbiau - kartu tai įrodymas, kad sveikimas nuo vaistų priklausomybės yra įmanomas! Aš galiu rinktis savęs ir pasaulio pažinimą bei mudviejų priėmimą.
​

Nors vis daugiau medikų garsiai kalba apie pražūtingą piktnaudžiavimą psichiką veikiančiais vaistais ir priklausomybę nuo jų, vis gi reali problema visuomenėje suvokiama menkai.
Ką ten visuomenėje! Netgi šeimose ar kitose artimose aplinkose, kur priklausomybė neigiamai paveikė jos narius, tikro supratimo yra mažai.  Kodėl mes taip mažai kalbamės tarpusavyje ir dar mažiau bandome išgirsti vienas kitą? Kol to nepatyriau - ir aš nesupratau...
Daugelis mano, kad užtenka nustoti vartoti (gerti, lošti, vogti ar meluoti) ir problemos išsispręs pačios savaime.
Ar ne?
Tačiau kaip nustoti vartoti tuos vaistus, jei galvoje ūžia, nemiga jau kuris laikas sekina ir nerimas smaugia nuo ryto iki vakaro?
Žinoma, be profesionalios medicininės pagalbos vaistų nutraukimas gali būti labai pavojingas ir net vargiai įmanomas. Todėl gerai, kad Lietuvoje yra kur kreiptis, jei pasiryžote nustoti vartoti.
Tačiau kaip vėl nesugrįžti prie vaistų vartojimo, vos sugrįš (o tiksliau - išryškės) senosios problemos? Čia gali padėti mūsų tarpusavio paramos grupės. Prisijunk!
Galbūt mes galime tau padėti pažinti savo priklausomybės priežastis ir suteikti vilties.
​

Jeigu skaitai angliškai - štai puiki svetainė, kurioje labai daug nešališkos informacijos apie trankviliantus, priklausomybę ir sveikimą: ​https://www.benzo.org.uk/ 

Jautei nerimą, kankino nemiga ar išsigandai panikos atakos? O nuėjęs pas gydytoją gavai tik vaistų? Tau jie patiko, bet po kurio laiko prarado savo poveikį ir dabar jautiesi priklausomas nuo tų tablečių?
Kaltų ieškojimas greičiausiai tau neduos jokios naudos, tačiau suprasti savo asmeninių pasirinkimų pasekmes visgi nepakenktų. O dar geriau, jei išdrįsi ir pasiryši pažinti savo priklausomybę ir į ją atvedusias problemas. 
Štai straipsnis, kuris puikiai atskleidžia dažniausius pripratimo prie vaistų kelius - psichikos sveikatos sistemą. Suprantu, kaip kartais sunku netapti sistemos auka, tačiau tokia patirtis gali padėti atsimerkti ir imti pažindintis su savimi iš esmės. Praėjęs ne mažą gabalą kelio blaivaus proto link, tu įsitikinsi, kad gali gyventi sąmoningesnį ir turtingesnį gyvenimą, negu slėpdamasis už tablečių.
http://www.dailymail.co.uk/health/article-4354304/Thousands-turned-drug-addicts-doctors.html
​

Buvo dar ir kaip baisu! Baisu, kad tamsa galvoje ir nusivylimas širdyje niekada nepraeis. Vien tik vaistai, manjakiškas noras jų pagalba kaip nors susitvarkyti savijautą ir gyvenimą, ir galiausiai, po kelerių metų - jokios vilties kada nors sustabdyti augančias vaistų dozes.  
O juk prasidėjo viskas vos nuo vienos tabletės nerimui numalšinti ir nuo antros - panikos priepuoliams įveikti. Viskas greitai ir nevaldomai nukrypo nevilties link.
Ką daryti? Kaip sustoti? O sustojus - neišprotėti ar nenusižudyti? Kartą nevykusiai bandžiau, vėliau - nebeįstengiau. Buvo labai baisu.
Šiandien manau, kad didžiąją dalį to baisumo pati sau susikūriau. Ir jį susikurti padėjo išsikerojusi priklausomybė nuo raminamųjų.
Kai, regis, nebeliko nieko, visiškai nieko - nei vilties, nei sveiko proto grūdo - atėjo laikas detoksikacijai ir ilgalaikei reabilitacijai. Jos nenužudo ir nepribaigia, nors abstinencijos procesuose gali atrodyti visai kitaip.
Po gerų metų priklausomybės nualinta siela ir kūnas ėmė po truputį rimti. Manai, kad metai - per daug? O kaip ilgai jau kankiniesi ir kiek ilgai dar gali taip tverti?
Nebijok - tavęs niekas labiau jau negali sužeisti!

Neretai girdžiu kalbant, kad žmonės yra visaip skatinami ir sąlygojami vartoti vaistus. Net verčiami! Tai daryti juos "verčia" gydytojai, artimieji, o kur dar farmacijos pramonė...
Na taip, sovietinis psichikos sveikatos paveldas mūsų kraštuose tebėra labai gyvas ir stiprus: pirmenybę teikiame tabletėms ir diagnozėms, o įvairias terapijas ir gyvensenos korekcijas nepelnytai nuvertiname. 
Tačiau neturėtume pasikliauti vien tik vaistų pasiūlos sureguliavimu (rinkos ekonomikos sąlygomis toks negreit tikėtinas). Vietoje jo vertėtų susitelkti į paklausos mažinimą, vaistų poreikio mažinimą ir asmeninio sąmoningumo ugdymą.
Susimąstyti apie vartojamų raminamųjų būtinybę ir alternatyvas skatina straipsnis "Kauno dienoje": http://kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/tautieciai-lengva-ranka-stumiami-i-priklausomybe-nuo-raminamuju-810648